Letra de Andajai
Sudaužei dangaus sostà,
Užgesinai šventas ugnis,
Tik liûnuose žibëti palikai
Tamsias žvëries akis.

Tûkstanèius metø tylëjæ jos prašneko,
Kai kaukë alkani šunæs,
Kai vandenin nebekvietë mënesio veidai,
O padûlavæs akmuo pasakë.

Prasklendžia juodi sparnai,
Nutyla varno šnektos
Nustebæ atsimerkia nemirëliai
Prasmek!..

Žaltviskø klejonës amžiams
Persirengia kerštinga apgaule
"Už senoliø didybæ!"
Tai Andaja bunda!

Sukepusios lûpos kartos,
Liûnø deive, pakilk,
Ir kirsk nuogu šalèiu
Užliek savo baime...

Kai bejëgiškas pyktis, susilies su vëliø aimanom,
O kraujas stings dar nepasiekæs žemës,
Iš toliø atplaukia ritualo garsas,
Kuriantis, griaunantis, nežinomas...