Angis

Sugrįžimas
Per dykrą, užlietą miglų Po verkančiu dangaus skliautu Nematomais Vėlių takais Grįšiu, kaip žadėjau kadais... Su vėjo pražūtingu dvelksmu Juodbėriu Velnio eikliu Sidabro ragan vėlei pučiu Ir kovą nebaigtą pratęsti kviečiu! Te mažos liepsnelės širdžių Vienybėj galybę pajaus Pakilę nuvilnys tarp miškų... Virš krašto šventosios Ugnies ir lietaus. Keliu į dangų, pusėn vakarų, Dievų nukaltą kalaviją iš žvaigždžių. Pasrūva runos šaltos krauju, Ašmenyse išrėžtos kalvio Dausų! Sukilkit! Pabuskit nuo žodžių tuščių! Lopšinių, iš lūpų putotų melu! Išsaugokit tai, kas brangu - Kuom degė visad širdys karių... Jau vriasi Vartai Dausų Pasauly gyvųjų aš likt negaliu... Bet karo ragas vis gaus! Ir Mūšio Paskutinio dieną pranašaus! Tad bus valia tokia Dievų! Išžengs žvaigždžių tiltu kariauna dausų. Susitiksim tada, visi, kovos lauke, Kai melo bokštai skęs liepsnose! From Letras Mania