Andaja
Rudens Raudose Girdþiu Tylø Mirties Balsà
Mënesio dalgiai skabà sietynus, Rudens melodijos mediuos nurimæ... Lapø narëjimas á autantá rytà Pradià padarë sauliø kelionei. Rudenio sakmës ateinanèià mirtá Garbina tarsi didiausià vertybæ. Verkiantys Karaliai grimzta á juodà Nebûtá, kurioj ramumà randa. Skaudios, ibarstytos mintys apie gyvatos galà eidia kaip krsilas, papuolæs á tuèias akiduobes, Kurios nelama nukritæ lapai, praneæ pabaigà... Vienios dienos, daanèios sidabru Gelsvus medius, agonijoj stingusius. Nusinea su savim ir bemirtania saule Á sermëgà susuktà diugesá. Nuodingais syvais Umartis gràso Sklinda pavëjui eerø nektos Karkluosna linguoja laumiø pëdos Iauus diena naikina stebuklus. Ir pasilieka tik apsamanojusios svajos, Eerø verksmas auros raudony ir bekrentà lapai, praneantys apie verkiantá rudená
From Letras Mania